MO muziejus

Kultūros istorija. Architektūra Lietuvoje. V dalis

Kokiomis grimasomis stebino kolūkių centrai bei kultūros namai 8-ojo deš. pabaigoje Lietuvoje? Kaip atsirado pirmosios visoje Sovietų Sąjungoje pėstiesiems skirtos gatvės? 

Kviečiame klausytis penktosios MO tinklalaidės apie architektūrą Lietuvoje. Joje apžvelgsime laikotarpį nuo 1979 iki 1989 metų. Sužinosime, kodėl vėlyvuoju sovietmečiu statyti kotedžus buvo sunkiau, nei sveikatingumo centrą, kaip buvo vystomas dabartinis Visaginas ir kaip lietuvių architektai skynėsi kelią į Europą. 

Linkime įsiklausyti ir atrasti!

Tekstų autorė – architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
Skaito MO žmogus Zigmas Pakštaitis.

O jei norite prisidėti prie MO tinklalaidžių kūrimo – labai kviečiame palaikyti MO norima suma: https://mo.lt/palaikyk/#paremk-norima-suma 

Kultūros istorija. Architektūra Lietuvoje. IV dalis

Kuo susiję Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bei Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia? Kaip buvo vystomi Elektrėnai bei ką žadėjo architektūros ikona jau tapę Alytnamiai?

 

Kviečiame klausytis jau ketvirtosios tinklalaidės apie architektūrą Lietuvoje. Joje apžvelgsime laikotarpį nuo 1970 iki 1979 metų. Sužinosite apie anekdotiškai ilgai užsitęsusius statybų projektus bei, kaip lietuviai improvizavo statydami tipinius surenkamuosius daugiabučius.

 

Linkime įsiklausyti ir atrasti!

 

Tekstų autorė – architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
Skaito MO žmogus Zigmas Pakštaitis.

 

O jei norite prisidėti prie MO tinklalaidžių kūrimo – labai kviečiame palaikyti MO norima suma: https://mo.lt/palaikyk/#paremk-norima-suma 

Eilėraščiai, protingesni už autorių. Donaldo Kajoko poezijos skaitymai

Donaldo Kajoko poezija jungia sunkiai sugretinamus pasaulius – paradoksus ir paprastumą, paviršių ir gelmę, buitį ir metafiziką. Jo tekstai yra tapę ne tik svarbia mūsų kultūros lauko dalimi, bet ir asmeniškai palietę daugelį žmonių.

Autorius juokauja, kad pasaulyje jau kokius du tūkstančius metų nevyksta nieko naujo ir kad eilėraščiai neretai būna protingesni už pačius autorius. Ar tikrai?

Kviečiame išgirsti pokalbį su rašytoju, poetu Donaldu Kajoku bei jo poezijos skaitymus, šią vasarą vykusius MO muziejuje.

Pokalbį moderuoja MO žmogus Zigmas Pakštaitis.

Linkime įsiklausyti ir atrasti! O jei norite prisidėti prie MO tinklalaidžių kūrimo – labai kviečiame palaikyti MO norima suma:  https://mo.lt/palaikyk/#paremk-norima-suma

Enrikos Striogaitės ir Benedikto Januševičiaus poezijos skaitymai

Šioje tinklalaidėje išgirsite Enrikos Striogaitės bei Benedikto Januševičiaus poezijos skaitymus. Autoriai su šiluma, jautrumu bei humoru žvelgia į gyvenimo antraštes bei paraštes, stebi dažniausiai dėmesio centre neatsiduriančių žmonių likimus, kelia klausimus apie žmogiškumą, kūrybą, tarpusavio ryšius ir poeziją.

Linkime įsiklausyti ir atrasti!

 

Kultūros istorija. Architektūra Lietuvoje. III dalis

Kaip kelią į Lietuvą skyrėsi tipiniai projektai, ką reiškė „banalusis modernizmas“ bei kodėl  originaliausi statiniai kilo būtent kurortuose? 

Kviečiame klausytis trečiosios tinklalaidės apie architektūrą Lietuvoje. Kalbėsimės apie laikotarpį nuo 1960 iki 1969. Sužinosite kodėl urbanizacija, kitose šalyse trukusi šimtmečius, Lietuvoje įvyko per dešimtmetį bei tapo turbo-urbanizacija, dėl ko kilo viešbučių bumas ir kaip skurdas skatino kūrybiškumą. 

Tekstų autorė – architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
Skaito – Zigmas Pakštaitis.

Linkime įsiklausyti ir atrasti! O jei norite prisidėti – galite skirti muziejui norimą sumą šio puslapio apačioje: mo.lt/palaikyk/

Kodėl reikia nustoti taisyti vaikus ir pradėti jais domėtis? Pokalbis su psichologe Aušra Kuriene

Kaip pandemiją išgyvena vaikai bei jaunuoliai? Ar suaugusieji pakankamai gerai supranta save bei savo atžalas? Tinkalaidėje su psichologe Aušra Kuriene kalbėsimės apie problemas bei didžiausius iššūkius, kylančius per karantiną. Ieškosime būdų situacijai palengvinti, diskutuosime, kaip neprarasti tarpusavio ryšio, susidomėjimo aplinkiniu pasauliu ar mokslais. Svarstysime, kaip menas gali padėti atrakinti sudėtingus klausimus, kylančius jaunuolių gyvenime.

Aušra Kurienė – „Paramos vaikams centro“ įkūrėja ir vadovė, psichologė. Ji jau daugiau negu trisdešimt metų teikia pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocinių sunkumų, konsultuoja tėvus ir specialistus, rengia mokymus ir skleidžia pozityvios tėvystės idėjas.

Linkime įsiklausyti ir atrasti! O jei norite prisidėti – labai kviečiame tapti mūsų Patreonais: http://patreon.com/momuziejus/

Kultūros istorija. Architektūra Lietuvoje. II dalis

Tęsiame pasakojimą apie XXa. antrosios pusės architektūrą Lietuvoje. Antrojoje dalyje apžvelgsime laikotarpį nuo 1955 iki 1959. Kalbėsimės apie architektūros vadavimąsi iš stalinizmo, modernėjimą, Suomijos įtaką, industrializaciją bei modernizaciją.

Tekstų autorė – architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
Skaito – Zigmas Pakštaitis.

Linkime įsiklausyti ir atrasti! O jei norite prisidėti – labai kviečiame tapti mūsų Patreonais: http://patreon.com/momuziejus/

Kaip veikia atminties ir užmaršties mechanizmai? Pokalbis su Tomu Venclova

Profesorius Tomas Venclova ir kultūros istorikas Aurimas Švedas MO muziejaus parodų „Sunkus amžius“ bei „Sunkus amžius: Vilnius, 1939-1949“ kontekste kalbasi apie kultūros likimą karų bei krizių akivaizdoje. Profesorius dalinasi mintimis apie sudėtingus Vilniaus istorijos vingius, karo metus, Andrzejaus Wróblewskio bei kitų karo paliestų ar turėjusių palikti namus menininkų kūrybą bei likimus, klausia, kodėl vieni įvykiai tampa atsiminimų ašimi, o kiti – lieka nutylėti.

Linkime įsiklausyti ir atrasti! O jei norite prisidėti – labai kviečiame tapti mūsų Patreonais: http://patreon.com/momuziejus/

Kultūros istorija. Architektūra Lietuvoje. I dalis

Pradedame pasakojimą apie XXa. antrosios pusės architektūrą Lietuvoje. Pirmojoje tinklalaidėje apžvelgiame Stalininį laikotarpį bei kaip sovietai formavo Lietuvos architektūros tapatybę, kaip bandė pritaikyti senamiestį moderniems žmonių poreikiams, o miestus formuoti pagal griežtą hierarchiją, kurios pavyzdžiu buvo laikoma Maskva. Nagrinėsime į aplinką bei istoriją neatsižvelgiančius architektūrinius sprendimus, didingą, bet paviršutinišką dekoratyvumą, aikščių ir gyvenamųjų pastatų poetiką.

Tekstų autorė – architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
Skaito – Zigmas Pakštaitis.

Linkime įsiklausyti ir atrasti! O jei norite prisidėti – labai kviečiame tapti mūsų Patreonais: http://patreon.com/momuziejus/

Kaip menas gali padėti įveikti kolektyvines traumas? Pokalbis su psichologe Danute Gailiene

Kviečiame klausytis pokalbio su psichologe Danute Gailiene apie visuomenines patirtis ir mūsų išgyvenamas kolektyvines bei istorines traumas. Įdomu, ar pastarųjų metų naujoji realybė ir gyvenimas pandemijoje gali būti prilyginamas trauminei patirčiai? Analizuosime, kokią įtaką visuomenei turi istorijos refleksija, kaip traumos gali būti reflektuojamos mene? Kalbėsimės apie meno terapinį poveikį bandant šias traumas įveikti.
Pokalbį moderuoja Donatas Puslys, Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas, itin daug dėmesio skiriantis istorinės atminties tematikai.

Danutė Gailienė – psichologė, VU profesorė, viena iš MO muziejaus knygos „Sunkus amžius“ autorių, savo straipsnyje analizuojanti ir giliau nagrinėjanti, kas yra ir kokios įvairios gali būti psichologinės traumos.

Linkime įsiklausyti ir atrasti! O jei norite prisidėti – labai kviečiame tapti mūsų Patreonais: http://patreon.com/momuziejus/