Kultūros istorija. Dailė Lietuvoje. Tapyba. I dalis

Sugrįžtame ir naujus metus pradedame su nauja Kultūros istorijos tinklalaidės tema! Nuo šiol pasakosime apie dailę Lietuvoje. Apžvelgsime įvairias dailės rūšis, jų modernėjimą bei susipažinsime su svarbiomis Lietuvos meno istorijos asmenybėmis.

Kaip sovietmečiu Lietuvos dailėje (ir ne tik) veikė cenzūros mechanizmai? Ko ėmėsi dailininkai, nenorėdami tapyti „teminių“, „socialistinių“ siužetų (karo, darbo, sporto) paveikslų?

Pirmojoje tinklalaidėje išgirsite pasakojimą apie tapybą, apimantį laikotarpį nuo 1960 iki 1980 metų. Sužinosime, kodėl tapyba sovietmečiu buvo pažangiausia ir labiausiai valdžią dominanti dailės rūšis, kodėl dailininkai pasuko link peizažų ar abstrakčiosios tapybos bei kaip buvo sukurti pirmieji asambliažai.  

Per Antano Gudaičio, Valentino Antanavičiaus, Silvestro Džiaukšto, Vinco Kisarausko, Marijos Teresės Rožanskaitės ir kitų lietuvių menininkų kūrybą gilinsimės į sudėtingą, bet įdomų dailės modernėjimo procesą.
Linkime įsiklausyti ir atrasti!

Tekstų autorė – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė dr. Erika Grigoravičienė
Skaito MO žmogus Zigmas Pakštaitis.
 
O jei norite prisidėti prie MO tinklalaidžių kūrimo – labai kviečiame palaikyti MO patreone: https://www.patreon.com/MOmuziejus